Astronomai dar negalėjo išsamiai ištirti Urano ir Neptūno. Aiškiausi turimi duomenys
Tyrėjai pažymi, kad ateities misija yralabai sunki užduotis. Problema ta, kad toli nuo Saulės skraidantys erdvėlaiviai negali pasikliauti saulės energija, jiems reikia kitų šaltinių, kad išlaikytų stabilią orbitą ir neužšaltų instrumentai.
Radioizotopiniai termoelektriniai generatoriai(RTG) buvo naudojami daugiau nei 30 misijų aprūpinti erdvėlaivius šiluma ir degalais. Jie veikia paverčiant šilumą iš radioaktyvaus kuro, pvz., plutonio-238, skilimo į elektros energiją. Tačiau norint veikti netoli Neptūno, zondui reikėtų daugiau energijos iš branduolio dalijimosi reaktoriaus.
Kaip sugalvojo Kinijos mokslininkai, erdvėlaivissveriantis iki 3 tūkst.kg turi būti maitinamas branduoliniu reaktoriumi. Jame taip pat bus keturi maži palydovai – du Neptūno atmosferai tirti ir dar du didžiausiam jo mėnuliui Tritonui tirti. Palydovas skrieja priešinga kryptimi nei jo planeta, yra geologiškai aktyvus ir po ledine pluta gali būti skystų vandenynų.
Geriausias laikas paleisti tokią erdvęaparatų – 2030 m., teigia mokslininkai. Jis galėtų skristi Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos „Long March 5“ raketa ir pasiekti Neptūną praėjus dešimtmečiui po dujų milžinų Jupiterio ir Saturno.
Ledo milžinų tyrimas leis astronomams geriau suprasti, kaip Saulės sistema susiformavo ir vystėsi per 4,5 milijardo metų.
Skaityti daugiau:
Kosminis zondas nuskriejo 200 km nuo Merkurijaus. Pažiūrėk, ką jis matė
Mokslininkai atskleidžia, kaip vitaminai veikia sergamumą vėžiu
Kiniškas minčių skaitymo šalmas skamba pavojaus signalu, kai žmogus mato pornografinį turinį