Remiantis nauju tyrimu, per ateinančius dešimtmečius beždžionės neteks 90 proc.
Goriloms, šimpanzėms ir bonoboms gresia pavojusišnykimas. Tačiau dėl klimato krizės ir laukinių kasybos plotų naikinimo gali sumažėti beždžionių paplitimo arealas: pagal kai kuriuos skaičiavimus iki 2050 m. bus prarasta 85 % teritorijų, o kitais – 94 %. Pusė planuojamos sunaikintos teritorijos yra nacionaliniai parkai ir kitos saugomos teritorijos.
Mokslininkų teigimu, atsiras naujų vietovių, kurios klimatu taps tinkamos beždžionių gyvenimui. Tačiau jie abejoja, ar gyvūnai galės migruoti į šias teritorijas.
Tam, kad suprastume, kaip geografiškai tai buskeičiantis beždžionių buveinėms, jie išanalizavo Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenų bazes, visų pirma: rūšių populiacijas, grėsmes ir apsaugos priemones. Tada mokslininkai modeliavo bendras visuotinio atšilimo, buveinių sunaikinimo ir gyventojų skaičiaus augimo poveikio prognozes.
Dauguma beždžionių rūšių teikia pirmenybę vietomsbuveinių žemumose, tačiau dėl klimato krizės tokios teritorijos tampa karštos ir sausos. Todėl pakilusios vietos taps patogios, jei ten galės patekti gyvūnai.
Skaityti daugiau:
Fizikai paaiškina, kodėl neįmanoma rasti tamsiosios materijos: ji yra kitoje dimensijoje
NASA mokslininkai fotografuoja debesis Marse
Uranas gavo keisčiausios Saulės sistemos planetos statusą. Kodėl?