Tyrėjai iš projekto „Advanced Deep Extragalactic Survey“ (JADES).
Ši galaktika vadinama JADES-GS-z13-0 ir dabar yraesantis už 33 milijardų šviesmečių, o stebima šviesa iš jo buvo išspinduliuota praėjus maždaug 330 milijonų metų po Didžiojo sprogimo ir į Žemę persikėlė 13,4 milijardo metų. Šis skirtumas paaiškinamas Visatos plėtimosi efektu, dėl kurio objektai laikui bėgant tolsta vienas nuo kito.
Spektroskopinio raudonojo poslinkio įvertinimasketurios galaktikos, pagrįstos Lymano riba. Vaizdas: NASA, ESA, CSA, M. Zamani (ESA/Webb), Leah Hustak (STScI), Brantas Robertsonas (UC Santa Cruz), S. Taccella (Kembridžas), E. Curtis-Lake'as (UOH), S. Carniani (Scuola Normale Superiore), JADES bendradarbiavimas
Projekte JADES buvo panaudoti naujojo stebėjimaigalingu teleskopu „James Webb“, kad patikrintų „Hablo“ stebėjimus. Naudodami Webb artimųjų infraraudonųjų spindulių kamerą (NIRCam), mokslininkai ištyrė tą pačią dangaus sritį devyniais skirtingais infraraudonųjų spindulių bangų ilgiais, o naudodami NIRSpec įvertino skirtingų galaktikų raudonąjį poslinkį.
Nuotraukose mokslininkai ieškojo silpnų galaktikų,matomas infraraudonųjų spindulių, bet kurio spektrai staiga sustoja ties kritiniu bangos ilgiu (Lyman riba). Seniausios žvaigždės daugiausia sudarytos iš vandenilio, todėl jų spektre nėra trumpesnių už šią ribą linijų. Išmatavus šį indikatorių galima įvertinti atstumą iki tolimų objektų, o ribos buvimas rodo, kad spinduliuotę skleidė senovės žvaigždė.
Mokslininkai naudojo du bandymo metodusfotometrinis ir spektroskopinis raudonasis poslinkis, siekiant nustatyti atstumą iki galaktikų. Jie nustatė, kad keturios iš jų tyrinėtų galaktikų susiformavo Visatos aušroje, praėjus mažiau nei 400 milijonų metų po Didžiojo sprogimo.
Iš teleskopo surinktų duomenų matyti, kad Nrtik atstumas, bet ir nutolusių sistemų savybės: jos yra mažiausiai 100 milijonų metų senumo, o kiekvienos iš jų masė yra apie 100 milijonų saulės. Tuo pačiu metu galaktikos susiformavo labai greitai ir aktyviai jonizavo aplink jas esantį dujinį vandenilį. Mokslininkai teigia, kad tolesni tyrimai padės geriau suprasti ankstyvosios visatos istoriją.
Skaityti daugiau:
Ar mokslas egzistuoja ekstremaliomis sąlygomis? Atsakome skaičiais
„Vaikštantys numirėliai“ egzistavo prieš milijonus metų: mokslininkai papasakojo, kaip jie atsirado
Hiperaktyvi saulės dėmė Žemėje sukels geomagnetinę audrą