Mokslininkai atskleidžia, kas ankstyvojoje visatoje nužudė galaktikas

Komanda naudojo vienus iš galingiausių teleskopų pasaulyje ir rinko duomenis įvairiais šviesos bangos ilgiais.

Jie norėjo ištirti senas galaktikas, šviesą iškuriai pasiekti Žemę prireikė nuo 9,5 iki 12,5 milijardo metų. Tai senovės galaktikos, panašios į tas, kurios yra arčiau mūsų erdvėje ir laike, o žvaigždžių formavimasis ten beveik sustojo. 

Iš pradžių mokslininkai naudojo optines irinfraraudonųjų spindulių duomenys, skirti pabrėžti galaktikas, kuriose žvaigždžių formavimasis tęsiasi, ir tas, kuriose jis sustojo. Kitas žingsnis – mokslininkams rinkti rentgeno ir radijo duomenis, kad nustatytų supermasyvių juodųjų skylių aktyvumą šiose galaktikose. Dėl jų žvaigždžių formavimasis gali sustoti.

Kai supermasyvi juodoji skylė yra aktyvi, ji sugeria didžiulį kiekį medžiagos iš ją supančios erdvės. Tai nepatogus procesas, kurio negalima sustabdyti.

Manoma, kad visos trys juodosios skylės įtakos galaktikai formos – jos spinduliuotė, srovės ir vėjai – įkaista ir atstumia šaltas molekulines dujas, reikalingas jaunoms žvaigždėms susidaryti.

Kai autoriai tyrinėjo pasirinktas senas galaktikas,jie rado signalą, rodantį, kad ten yra aktyvi supermasyvi juodoji skylė. Tyrėjai padarė išvadą, kad tikėtina, kad ši aktyvi supermasyvi juodoji skylė gali sunaikinti galaktikas.

Skaityti daugiau

Diagnozė per minutę: kaip IT keičia sveikatos priežiūrą

Mokslininkai rado didžiausią augalą: jo ilgis – 180 km, o amžius – apie 4,5 tūkst.

Beždžionių raupai tampa pasauliniu virusu: kodėl jie taip greitai perduodami