Pastaraisiais metais astronomai atrado daug įrodymų, kad senovėje Marse egzistavo
Какими образом эта вода исчезла, ученые до сих пор точно не знают — например, существуют гипотезы, что она исчезла во время сильных пылевых бурь.
Išanalizavę Rusijos ACS įrenginio duomenis,įmontuotame ant „ExoMars-TGO“ aparato, mokslininkai padarė išvadą, kad vanduo patenka į viršutinę Marso atmosferą, kur molekulės gali sąveikauti su kosminiais spinduliais ir ultravioletiniais saulės spinduliais, skilti, pagreitėti ir ištrūkti į kosmosą. Šiuo atveju procesas vyksta daug greičiau, nei iki šiol tikėjo mokslininkai.
Mūsų pastebėjimai rodo, kad reikšmingadalis Marso atmosferos yra prisotinta vandens garais. Tai leidžia jai pakilti per debesis ir dulkes, o tai pagreitina vandens „pabėgimą“ į kosmosą. Garas yra atmosferoje kartu su dulkių ir ledo dalelėmis, o tai rodo, kad kondensatas negali susidoroti su jo pertekliumi. Tai gali būti dėl staigių temperatūros kritimų ar staigaus vandens koncentracijos atmosferoje padidėjimo.
Олег Кораблев, ведущий автор исследования
Ранее астрофизики из Лаборатории реактивного движения НАСА обнаружили на Марсе огромные пылевые башни — плотные столбы из пыли, которые возникают во время глобальных пылевых бурь и достигают 80 км в высоту. Ученые полагают, что такие явления в прошлом могли превратить Марс в пустыню, уничтожив все формы жизни на планете.